Spintos monologai | #3

Po dušo išsirenku apatinius, užsisegu liemenėlę, įsliuogiu į suknelę. Koks malonus jausmas, kai lengvas audinys leidžiasi man ant odos. Mintyse pagalvoju, kaip gera, kad dar nereikia pėdkelnių. Pasiimu skrybėlę. Šiaip, dėl smagumo. Susitvarkau kišenes.

Nesuprantu, kur dėti rankas, jei drabužis – be kišenių.

Tiesą sakant, gal rankas ten kišu ne taip dažnai, bet man patinka turėti pasirinkimo galimybę. Tad niekada jų nepamirštu savo kurtuose drabužiuose (nebent jos platina ten kur nereikia, tuomet laimi dailus siluetas, o į rankas pasiimu rankinę). 









Suknelė PALMA