Pirmadieniškas ne pirmadienis

Vakar buvo trečiadienis, tačiau ne darbo diena, todėl mano galvoje viskas susimaišė – šiandien jaučiuosi lyg pirmadienį, nes mintyse vakar buvo sekmadienis. Džiugina mintis, kad jau tuoj savaitgalis ir kažkaip net jei ir turėtų šiandien būti ala pirmadienis, jis manęs kažkaip visai neglumina (nors vis girdžiu: “siauubas, ryt piemadienis”, “negaliu atsigauti, juk šiandien pirmadienis”, “viskas krenta iš rankų”, “nekenčiu šiandienos, greičiau ji praeitų”). O kodėl? Kuo toks ypatingas ir kitoks tas pirmadienis? Nerandu tikslaus atsakymo, tik dejones, kad pirmadienis.

Gal todėl, kad nedirbu rimtų žmonių kontoroje nuo 8.00 iki 17.00, gal todėl, kad savaip planuoju dieną, man pirmadienis visiškas ne siaubas – iki pietų ramiai įsivažiuoju į darbus, pasidarau lengvesnes užduotis, o popiet, įėjusi į ritmą, jau verčiu kalnus. Mano kalendorius prigrūstas tiek, kad minutėmis tenka apskaičiuoti laiką pervažiavimui iš vienos vietos į kitą, bet man gerai – klausydamasi geros muzikos taip ir keliauju per dieną. Ir jei yra proga, einu pėsčiomis!!

Tokie tie mano pirmadieniški ne pirmadienio atradimai.

Foto: Agata Gri