Vaisių ir saulės overdose

Didelis saulės kremo kiekis ištikimai mus saugojo pirmąsias keturias dienas. Lengvai rundanti oda dėkojo už didelį kiekį geriamo vandens ir kalnus vaisių su vitaminų bombomis. Galiausiai vis tiek nuskrudome, žinoma, tuomet, kai atrodė, jog pro debesis saulė nepavojinga. Šiandien vaisius kapojam savo namų terasoje, laukiame, kol nurims oda ir dėliojamės planus, ką veiksime likusią atostogų dalį. Koh Lanta mums patinka, ji rami, lėta, yra skirtingų vietų, paplūdimių, restoranėlių ir miestelių. Kristis nerimauja, kad nėra kur surfinti, nors salos aprašymuose dažnai buvo minimos bangos ir banglentėms tinkami paplūdimiai, todėl prisidrybsoję ant smėlio dar po savaitės judėsime toliau. Ieškoti kompromiso tarp gražių paplūdimių ir susivėlusių bangų. Dar turi tilpti geras maistas, mažas turistų skaičius ir, žinoma, tobulas maistas.

Man reikėjo vietos, kur palikčiau namuose telefoną, kur vaikai smėlėtais delnais vaišintų mane bananais ir kur sustotų laikas. Vilniuje per dieną tiek nueinu ir tiek nuvažiuoju, peržiūrėdama spintas, formuodama garderobus, apipirkinėdama ar vesdama seminarus, kad man reikėjo vietos, kur trikotažo marškinėliai, su laiku žavingai praradę formą, ir septynerius metus nepakeičiami džinsiniai šortai būtų mano tobuloji uniforma kasdienai. Tiesa (dėl detalaus tikslumo), čia dažniau tenka vilkėti maudymosi kostiumėlį, o ne juos, nes be kelionės į paplūdimį, į vaisių turgų ar vakarienės, daugiau niekur apsirengti daugiau ir nereikia. Vaikai džiaugiasi, kad nereikia šaliko ir net kelnių, o paplūdimyje, padengti storu saulės kremo sluoksniu, žaidžia karžygius statydami smėlio pilis.

Svarstydami, kur važiuoti, su Krisčiu apsvarstėme ne vieną Azijos šalį, tiesa, net ir ne tik Azijos, apsistojome ties Tailandu, kur buvome dar tik dviese, prieš septynerius metus. Argumentų nebuvo daug, tačiau nemažai lėmė vaikų skiepai, susisiekimo paprastumas, maisto kokybė ir turistų kiekis. Ai, ir dar numatomas bangų aukštis (bent jau teorinis).

Šįkart Tailande, palyginus su pirmuoju kartu, viskas kitaip - ne tik dėl besikeičiančio kraštovaizdžio, augančio turizmo, bet ir todėl, kad dabar mes keturi. Knygų skaitymą keičia smėlio pilių statymas, ramų pasiplaukiojimą - besitaškančios maudynės, o vakarojimą paplūdimio restoranėlyje - skani vakarienė ir kelionė namo.

Viskas keičiasi. Keičiuosi ir aš. Ir man tai patinka, nes kasdien lėkdama ir turėdama neatidėliotinų reikalų bei jausdamasi labai svarbi ir nepamainoma, vis primirštu, kaip gera ramiai būti, kaip gera ryte valgyti šviežius vaisius ir užmigti prie atviro lango, apkabintai trijų savo vyrų. Nors tie itin svarbūs reikalai niekur nedingsta, gera į juos pasižiūrėti pro smėlėtus pirštus, tada jie atrodo nebe tokie dideli, kaip tas šuo iš vaikiškos knygelės.

Mano Tailandas - paprastas, smėlėtas, spalvotas ir su daug jūros. Jis labai skanus ir lėtas. Jame nėra prabangių rezortų, bet yra motoroleris, kuriuo važiuojame keturiese. Ir niekuomet nepraleidžiame progos išgerti šviežio kokoso vandens tiesiai iš paties kokoso!