Ar tendencijos vis dar madingos?

Šį tesktą rašau įkvėpta savaitgalio skaitinių. Dažniausiai juos leidžiu atitrūkusi nuo miesto, sodyboje, apsuptoje pušų. Atsikėlusi anksti ryte galiu skirti laiko sau, todėl turiu savo mini rutiną, į kurią, greta ryto puslapių, meditacijos, mankštos ir kavos, labai dažnai įeina ir skaitymas.

Vartant žurnalus akis užsikabino už vienos citatos:

„In a world currently disrupted by a global pandemic and facing a climate crisis, do consumers still feel influenced by what is considered 'in'?“

Perfrazuosiu savais žodžiais:

„Ar pasaulyje, kuris yra sutrikdytas pandemijos ir vis opėjančios klimato kaitos krizės, vartotojams vis dar daro įtaką mada ir tendencijos?“

Pati susimąsčiau.

Iš esmės, juk ir aš daug metų sukausi lietuviškajame mados pasaulyje. Visada žinojau, kokia spalva šį sezoną tendencijų viršūnėse, kokio ilgio sijonai bus madingi vasarą ir kokio aukščio kulniukai bus „karščiausi“. Net nesuskaičiuoju straipsnių, kuriuose apžvelginėjau tendencijas ir jas formuojančius dizainerius, kiek kartų daviau interviu apie tai, kas bus „in“ ir kas vis dėlto lėks „out“.

Tačiau jau kurį laiką, o tiksliau, nuo CAPSULE by Agnė Gilytė gimimo, tendencijas organiškai gaunasi skirti vis mažiau dėmesio, nes mano galva, spintos ir tvo asmeninio stiliaus formavimui gerokai svarbiau yra susidėlioti kitus akcentus ir suprasti, koks yra tavo kūnas, kas tau patinka, kokį gyvenimo būdą renkiesi ir pan.

Ok, neblefuosiu, vis tiek domiuosi ir žinau, kas yra „ant bangos“, tačiau šiandien man tai daro labai minimalią įtaką, o mano pačios spintoje tų tendencijų sukurtų daiktų (pa)sąmoningai neatsiranda. Žinau, greičiausiai čia norėsi pareplikuoti, kad kapsulinė spinta – juk taip nuobodu. Ir taip ir ne, bet čia jau kita diskusija, o nepaisant kelių detalių (tarkim, ryškaus sijono, madingo modelio džinsų ar skrybėlės), lieku ištikima savo spintos logikai iš mažiau sukurti daugiau.

**

Apie tvarumą kalbame jau ne vienerius metus, bet ši tema, kitaip nei kai kurie galvojo, „neišeina iš mados“. Galbūt todėl, jog tai nėra mada? Pasaulinė klimato kaitos krizė tampa vis opesnė, o daugelių žvilgsniai krypsta į mados industriją, kuri, Anot McKinsey tyrimo*, per metus išskiria tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiek Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija kartu sudėjus.

Pandemija ir metai, praleisti gyvenant kitaip, taip pat perdėliojo mūsų esmines vertybes. Sėdėdami namuose ar leisdami laiką gamtoje, mes nebegalvojome apie tai, kokios spalvos megztukas yra madingas ar apie tai, kaip atrodysime „Instagram“ nuotraukose. Svarbiausia tapo patogumas ir kokybė. Daiktas, kuris nereikalauja daug priežiūros, toks, kurio galiojimo laikas protingai ilgas, kad neturėtumėte vėl grįžti į pirkimo procesą, kad galėtumėte pasitikėti daikto gera išvaizda net ir po N skalbimų, dažno vilkėjimo bei tas, kurį apsivelkate negaišdama laiko deriniams kurti. Ne veltui mūsų gyvenimo fokusas yra patirtyse, kai galvojame, kaip jaučiamės, ką jaučiame, kuo gyvename, nebenorime (ir nebeprivalome tarnauti daiktams, pirkiniams bei pavargti nuo neužsidarančios spintos ir joje esančių (greičiausiai) trumpo galiojimo drabužių. Kokios dar tendencijos?

Svarstau, ar šie suvokimai, pasibaigus pandemijai neišnyks kaip ir vienadieniai trendai? Ar nebus taip, jog pasibaigus ribojimams mes būsime taip išsiilgę naujų drabužių, paties apsipirkimo proceso, vaikštinėjimo po parduotuves, kelionių ir vakarėlių, jog imsime vartoti dar labiau? Na, čia kaip po dietos – ar neri į cukrainę pyragaičių ir užsisakai du, ar vis dėlto ir toliau laikaisi sveikos mitybos principų ir nei karto nenuslysti į šoną?

Matyt, dar reikia laiko, kad galėtume atsakyti į šį klausimą. Tačiau vienas dalykas tikrai aiškus – mūsų požiūris keičiasi. Ir mes patys keičiamės, kaip ir mūsų įpročiai.

 

Keičiasi ne tik tai, ką mes dėvime, bet ir kaip dėvime, kaip gyvename, kur gyvename ir kam skiriame savo laiką, kur mūsų mintys. Būdami namuose suvokiame, kiek daug atsisakėme nuolat dirbdami, be perstojo keliaudami, leisdami laiką vakarėliuose ar parduotuvėse. Ir, beje, daugelis pasaulinių prekės ženklų tai jau pastebėjo. Ir nieko nelaukdami pradėjo veikti.

Net-a-porter marketingo specialistė Libby Page sako, jog pokytis akivaizdus:

„Jeigu seniau žmonės rinkdavosi labiau madingus daiktus, tuos, kurie apakina ir sugundo, tai per pastaruosius metus žmonės labiau linkę į laiko rėžių neturinčius daiktus ir drabužius. Jie investuoja į ilgaamžiškumą, klasiką ir nepavaldumą laikui“.

 Visi koziriai šiuo metu „statomi“ ant besezonių daiktų, neturinčių aiškių rėmų ir nepavaldžių tendencijoms. Drabužių, kurie lygiai taip pat puikiai atrodys ir po 5 metų.

Vartotojai perka sąmoningiau, jie „nebešaudo“ tendencijų, atvirkščiai – jie perka su konkrečiu tikslu. Jiems svarbu, kaip įsigytas drabužis derės prie jau turimų daiktų, kiek derinių su juo bus galima sukurti ir kiek kartų jį bus galima apsivilkti.

Žmonės ne tik atsakingai perka, bet ir planuoja savo pirkinius. Jie mažiau linkę leisti pinigus, kad ir nedidelius, daiktui, kurį užsidės vos kelis kartus. Geriau sulauks tinkamos finansiškai progos, bet pirks kokybišką ir ilgaamžį drabužį, o ne trumpalaikį „pasitenkinimą“ siekdami numalšinti paslėptas emocines problemas.

Šaltinis: BAZAAR.com / *Tyrimas: McKinsey.com