2014 12 01

Spintos labirintuose

Spintos labirintuose

„Lamų slėnis“

Daugumai moterų iki skausmo pažįstamas jausmas, kai pravėrus duris spinta lūžta, tačiau drabužis, kuris perteiktų, kaip tądien jautiesi, kabo parduotuvės vitrinoje. Nedorėlis stilius savanaudiškai glemžiasi ryto laiką ir jėgas, tačiau išeitis yra! Lapkričio pabaigoje knygynuose pasirodys stilistės Agnės Gilytės knyga „Spintologija“ (leidykla „Alma Littera“), kupina
profesionalų patarimų kasdieniais stiliaus klausimais. Ar jau žinai, kokios dovanos norėtum Kalėdoms?.. lamuslenis

– Agne, kas paskatino parašyti knygą?

– Kiekvienas žmogus turi svajonę, nebūtinai parašyti knygą, galbūt – apkeliauti Europą! O aš visada galvojau, kad būtų smagu parašyti knygą. Mintis rašyti apie madą ir stilių brendo aštuonerius metus dirbant stiliste. Iš savo klienčių sulaukdavau lavinos klausimų, kaip derinti drabužius, kaip parduotuvėje neišleisti visų pinigų, kaip visada turėti ką apsirengti… Iškilus tiems kasdieniams klausimams, ieškai atsakymų ir jais norisi pasidalyti su visais. Tad atėjo laikas, kai pradėjau rašyti apie stilių, bet knygos į sąsiuvinį tušinuku neparašysi… O tada nutiko gražus sutapimas: leidykla „Alma Littera“ man pasiūlė parašyti knygą apie stilių. Buvau ką tik pagimdžiusi sūnų. Rašiau ramiai, lėtai, niekur nelėkdama. Didysis darbas prasidėjo metų pradžioje, kai grįžau į ankstesnius darbus ir toliau rašiau knygą. Rankraštį leidyklai atsidaviau liepą, tad parašyti „Spintologiją“ užtruko vieną lėtą ir vieną labai intensyvų pusmetį. Dabar knyga jau spaustuvėje.

Niekada nevadinu savęs mados eksperte. Mada yra visiems prieinama, matoma, tai, kas gražu, estetiška. O stilius yra tai, kaip tu asmeniškai interpretuoji madą ir ją pritaikai sau. Knygoje stengiuosi pasakyti, kad kiekvienas žmogus gali susikurti savo individualų stilių, remdamasis paprastais dėsningumais, mažomis taisyklėmis. Tai nebūtinai turi kainuoti krūvą pinigų ir nervų. Nesu mados diktatorė, esu žmogus, kuris žino, koks yra gero stiliaus receptas. Visa tai ir sugulė į knygą. Ji skirta moterims, susiduriančioms su bėda, kai spintoje daug daiktų, bet nėra kuo rengtis, toms, kurios dvejoja, ką verta įsigyti, neapsisprendžia, kas joms tinka.

Buvo labai įdomu dirbti su dailininke, dizainere ir maketuotoja. Turėjau abstrakčią viziją, kaip knyga turėtų atrodyti, tad kartu galvojome, dėliojome pieštines iliustracijas. Pamačiau, kaip gimsta knyga, kaip ji iliustruojama, kaip dėliojama.

file-page1

– Smalsu, kokių patarimų galime tikėtis? Ar pati džiaugiatės rezultatu?

– Yra labai geras posakis: „Good enough is good enough“ (liet. Pakankamai gerai yra pakankamai gerai.) Arba niekada nebus tobula. Atidaviau daug meilės, energijos ir laiko. Juokauju, kad tai kaip antras vaikas, juk buvo ir bemiegių naktų…

Knyga turi aiškią struktūrą: pasakoju apie tai, kas yra stilius ir kaip jį susikurti. Kalbu apie tai, kad stilius susideda iš dviejų pagrindinių dalykų: spintos turinio ir to, kas yra parduotuvėse. Reikėtų galvoti ne tik apie madingus ir skoningus dalykus, bet ir gerai įvertinti savo kūno sudėjimą ir spintos turinį. Na, ir raginu taip dažnai nepirkti spontaniškai. Duodu patarimų, kaip neišleidžiant krūvos pinigų atrodyti gerai ir nenuobodžiai.

– Galbūt toliau seks televizijos laida?..

– Žinote, esu svajoklė, net knygos pratarmėje parašiau, kad man tikriausiai sekasi, nes aš labai drąsiai noriu ir stengiuosi savo norus įgyvendinti: norėjau knygos – turiu, kažkada svajojau įsteigti įvaizdžio namus – įkūriau „Kukla Beauty Box“, norėjau studijuoti ir gyventi užsienyje – ir tai padariau. Tad svajonių turiu. Kol kas labiausiai noriu, kad mano knyga įsilietų į žmonių gyvenimą ir taptų savotišku vadovėliu, atsakančiu į visus spintos, apsipirkimo ir stiliaus klausimus.
Man labai patinka mano darbas, noriu jį dirbti, turėti daug klientų. Man taip pat patinka vesti seminarus – tai, apie ką rašau knygoje, analizuojame nedidelėse grupėse. Skaitau paskaitas, iš kurių žmonės išeina šypsodamiesi. Kartais girdžiu: „O aš maniau, kad stilius yra tik turtingų žmonių prabangos prekė…“ Ne! Taip nėra, labai daug padaryti galima pačiam, tereikia žinoti, kaip tai daryti. Na, o televizija? Kodėl ne! Bet galbūt iš pradžių bus elektroninė knyga…

file-page2

– Koks buvo paskutinis daiktas, kurį, pamačiusi darbo metu norėjote pasilikti sau?

– Hm… Žinau! Man dabar labai patinka didelių, vyriško tipo paltų tendencija. Nors tokį vieną jau turiu, bet štai neseniai fotografavau šiek tiek kitokį paltą ir galvojau, kad labai jo norėčiau. Dirbdamas stilistu matai labai daug daiktų, juos renki, fotografuoji. Įėjus į parduotuvę jau nieko nebesinori: viskas atrodo matyta, matuota, čiupinėta. Jautiesi lyg jau būtum tuos daiktus turėjęs. Bet yra drabužių, prie kurių norisi grįžti. Man patinka gražūs daiktai, bet aš jiems nevergauju. Jei reikia gerų džinsų, žinau, kur juos rasti, – tiesiog nueinu ir nusiperku. O tas paltas… Mėlynai pilkšvos spalvos, vyriško kirpimo – tas, apie kurį vis dar tebegalvoju… (Juokiasi.)

– Kuo išskirtinės šių metų rudens–žiemos tendencijos?

– Paminėsiu tas, kurios man yra pačios „skaniausios“ ir priimtiniausios. Man labai patinka, kad mados pasaulyje daug megztų dalykų: megztiniai, sijonai, suknelės, net kelnės. Nors labiau mėgstu švarkus, marškinius, palaidines, bet šiemet atradau megztinius. Pavyzdžiui, didelis šiltas megztinis, siauras trumpas sijonas ar odinės tamprės – man tai tikras atradimas.

Kita man patinkanti tendencija – smulkūs aksesuarai ir papuošalai. Anksčiau buvo madingi masyvūs auskarai, karoliai, pakabučiai, mano pačios laikrodis yra stambus, vyriškas, bet dabar viskas smulkėja. Žiedeliai – kaip siūliukai, bet jų gali būti net šeši ant vieno piršto. Auskarai – vos matomos akutės, labai siauras laikrodžio odinis dirželis, mažytis ciferblatas.

Vietoj kepurių dabar madinga apsigobti gobtuvais. Šios tendencijos dar neišbandžiau, bet pamėginsiu. Kalbu ne apie paltą su gobtuvu, bet apie atskirai nešiojamą gobtuvą. Jie gali būti megzti, siūti, vilnoniai, su kailiu.

Man taip pat labai patinka berniukiškos drabužių tendencijos: „boyfriend“ tipo džinsai, vyriški švarkai ar paltai. Man tai labai artima.

file-page3

– Ar galite išskirti, ką kiekvienai moteriai derėtų turėti savo drabužinėje?

– Pirmiausia tai – kostiumas. Jį galima vilkėti atskirai: švarką su suknele, su sijonu, prie džinsų ar kelnių. Tas pat kalbant apie kelnes – jas galima mūvėti su marškiniais, megztiniu ar, parinkus tinkamus aksesuarus, pasipuošti vakarui.

Antroje vietoje vienareikšmiškai eina sijonas. Sakoma, kad būtina turėti pieštuko formos sijoną, tačiau ne kiekvienai toks sijonas tinka, tad šį punktą aš pakoreguočiau į „jums tinkamas sijonas“. Gal tai bus trapecijos forma, gal klostės, ilgesnis ar trumpesnis variantas.

Dar vienas būtinas atributas – klasikiniai balti marškiniai. Be jų – tikrai niekaip. Įliemenuoti arba ne, medvilniniai, šilkiniai, viskozės marškiniai, tačiau jie turi būti balti klasikiniai, be jokių raukinukų ir nereikalingų detalių. Tokie marškiniai tiks prie visko: kostiumo, džinsų, megztinio, lietpalčio, o, pakeitus aksesuarus ar užsivilkus liemenę, o gal įspūdingą diržą, galima eiti ir vakarienės ar gerti kokteilių.

Gerai turėti ir vadinamąją „budinčią“ suknelę. Tai nebūtinai turi būti maža juoda suknelė. Tiesiog jums tinkanti – marga, spalvota ar vienspalvė.

Kitas neišvengiamas dalykas, gal jau kiek pabodęs, bet nepamainomas, yra mano minėtoji maža juoda suknelė. Ji daugybę kartų yra išgelbėjusi dieną. Ji neturi būti nuobodi, klasikinė – priešingai, gal ji bus pūsta, platėjanti, su rankovytėmis ar be jų. Dėvėdama ją su tinkamais aksesuarais ar švarku, tikrai neprašausi.

Taip pat – jums tinkantys džinsai. Klasikiniai, berniukiško ar kito tipo.

Dar du būtini dalykai – senas geras kašmyro megztukas, tinkantis po viskuo ir prie visko, bei marškinėliai, tinkantys ir prie kostiumo, ir po megztiniu.

Ir nepamirškime aksesuarų. O prie pagrindinio sąrašo kolorito – juodos, mėlynos, baltos, pilkos ar smėlio spalvos – pridėję vyšninius batelius, gausite visiškai naują įvaizdį.

Išsirinkusi gražų laikrodį ir rankinę nebegali suklysti. Dažniausia tų bazinių daiktų turima ne po vieną, tad dėliodamos juos pagal tikimybių teoriją suprastumėte, kad mažiausiai porą savaičių jūs tikrai turėsite, kuo rengtis.

file-page4

– Kokia jūsų pačios drabužinė? Kokių taisyklių laikotės kurdama savo stilių?

– Mano spinta nėra didelė, bet turbūt būtų keista, jei sakyčiau, kad reikia turėti nedaug daiktų, o pati jų turėčiau daug. Natūralu, kad daiktų prisikaupia, tad reguliariai atlieku spintos reviziją. Mano drabužiai ramių spalvų, labiausiai mėgstu mėlyną, pilką, baltą, juodos yra šiek tiek mažiau. O kitų spalvų turiu itin nedaug, pavyzdžiui, viena raudona palaidinė man vis priekaištauja, kad jos nevilkiu…
Galėčiau sakyti, kad turiu savotišką uniformą – trikotažo marškinėliai arba marškiniai, švarkas ir džinsai. Jų turiu labai daug ir labai mėgstu dėvėti. Dabar uniformai priskirčiau ir didelį megztinį prie siaurų kelnių arba sijono.

– Ar turite savo mėgstamiausią erdvę?

– Aš labai mėgstu būti lauke. Anksčiau gyvenau užmiestyje, dabar gyvename senamiestyje, bet ir ten, ir ten yra „mūsų laukas“: kiemas, stalas, kėdė, hamakas. Nesu didelė aktyvistė, spardyti kamuolio man nebūtina, labiau patinka tiesiog ramiai būti ir kvėpuoti grynu oru. Kita erdvė, į kurią mėgstu persikelti, yra mano mados knygos. Jos yra mano silpnybė. Iš manęs jau juokiasi knygyne „Humanitas“, nes esu nusipirkusi visas mados knygas, o dar kiek parsisiunčiu įsigijusi internetu… O draugės žino, kad jei reikėtų kokios nors mados knygos, pas mane ją tikrai ras. Daugiausia tai knygos apie madą, stilių, taip pat daug dizainerių biografijų. Nemeluosiu, kad esu jas visas perskaičiusi, tai fiziškai neįmanoma. Bet aš vis jas atsiverčiu, pavyzdžiui, mados fotosesijų albumus ar „Vogue“ viršelių knygą, ir kaip vaikas jas žiūrinėju.

– Kas, be stiliaus ir drabužių, paįvairina jūsų dienas?

– Aš kartais savo vyrui sakau, kad esu labai pavargusi, bet taip yra tada, kai darbas tave iš tikrųjų veža – nėra atskirties tarp pomėgio ir darbo. Grįžus namo norisi tik ištiesti kojas, bet atsiverčiu knygą apie madą ar mados istoriją ir, taip jau išeina, kad vėl dirbu…
Taip pat sportuoju, lankau pilatesą. Po sporto visada jaučiuosi gerai, atsigaunu. Ir nors kartais namuose dirbu iki vėlumos, žinau, kad anksti ryte vis tiek atsikelsiu į sportą.
Ir, aišku, kelionės. Man patinka keliauti. Su vyru bent kartą per du tris mėnesius kur nors išvažiuojame savaitgaliui, o kartą per metus išsiruošiame į kokią nors didesnę kelionę. Grįžus viskas vėl kitaip. Kelionė – tarsi laisvės pojūtis, kai nebegalvoju apie drabužius, neturiu rankinės, gyvenu su labai mažai daiktų.

– Ar turite universalią taisyklę, kuri tiktų ir gyvenimui, ir stiliui?

– Taip! Tai – saikas ir pusiausvyra. Yra labai geras posakis: „Jei abejoji, ar nepersistengei su apranga, ypač aksesuarais, būtinai atsisakyk vieno.“ Nebūtina visko išbaigti iki tobulybės. Kokia nors klaidelė net turi būti: ar marškiniai ne taip tvirtai į kelnes sukišti, ar kojinės raudonos, o gal dryžuotos. Kartais norisi specialiai klysti.

Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė
Nuotraukos: Lukas Gricius ir „Alma Littera“ archyvo
Mados iliustracijos: iš A. Gilytės knygos „Spintologija“ (leidykla „Alma Littera“)