2016 05 16

Ramybė spintoje

Ramybė spintoje

Neturiu kantrybės megzti megztinio, daugiausia, ką galiu išspausti – šalikas vaikui. Neįsivaizduoju, kaip paruošti farširuotą karpį. Nežinau, kada reikia sėti morkas, o kada – pelargonijas. Tačiau žinau, ką daryti, kad tavo spinta netaptų mantros “neturiu, ką apsirengti” bažnyčia. Priežasčių, KODĖL nėra ko apsirengti, iš tikrųjų yra begalė, tačiau pagrindinės ir dažniausiai pasitaikančios, vis dėlto, yra kelios.

LO_61_Gilytes (1)-page-002

Mums, moterims, norisi kaip nors pateisinti savo silpnybes ir tuomet, kai yra sunku arba, priešingai, lengva, labai greitai randame motyvų pirkti. Tiesa, šis per piniginę kertantis įprotis bent jau nekerta per kūno formas, kaip, tarkim, emocinis valgymas. Kažkur nori nuleisti savo emocijas ir nesąmoningai ieškai saldžiausio būdo tai padaryti. Už gerus dalykus ir sėkmę nori save apdovanoti, o patirdama stresą, nelaimes ar liūdesį – paguosti. Labai nuoširdžiai ir vienus, ir kitus argumentus laikai svariais motyvais po darbo sukti ne namo, o į prekybos centrą.

Argumentas, kad tokio megztinio tikrai neturi arba man jo labai reikėjo – girdėtas tiesa? Lygiai taip pat kažkur girdėtas ir motyvas “ne jis mane paliko”, “nes man bloga nuotaika”, “nes gavau naują darbą”, “nes išvažiuoju atostogų”, “nes mane pakvietė į pasimatymą”.. Kitaip sakant, absoliučiai bet koks motyvas (nesvarbu – teigimas ar neigiamas), yra puikus atverti piniginę. Puiku, jei tai naujos kelnaitės ar knyga, tačiau dažnu atveju tai lyg tyčia nepigūs pirkiniai arba didelis jų kiekis iš pigesnių parduotuvių, nes tavo bėdai arba džiaugsmui išreikšti reikalingas svarbus įrodymas. Kitaip sakant, išleisti 500 eur paguodžia arba džiugina labiau nei 5 eur. O paradoksaliausia tai, kad nepaisant, kiek nulių atsiranda prie išleistos sumos pirmojo skaičiaus, galiausiai tai ne visada džiugina. Tiksliau, džiugina tik tuo momentu, kai parduotuvėje brauki kredito kortele. O jau pakeliui namo pradeda graužti sąžinė arba galvoje suktis mintys: “o su kuo tai dėvėsiu”, “ar ne per brangiai sumokėjau”, “ką vyras pasakys”, “juk turiu panašią”, “užtrauktukas vos užsisegė”..

Jūsų emocinio pirkimo priepuolio metu išleidžiama pinigų suma arba daiktų kiekis (arba abu) yra tiesiogiai proporcingi jūsų džiaugsmo arba liūdesio indeksui. Kartais, bet retai, užtenka įsigyti ir blakstienų tušą, tačiau dažnesniais atvejais tuo nepavyksta pasitenkinti ir save tikinate, kad jums puikiai tinka tas baltas kašmyro megztukas, o kaip gi jis be pilkų tvido kelnių, o dar ir bateliai nieko, ak, kvepalai prie kasos taip pat visai įdomūs.. ai, paimsiu ir tą gėlėtą suknelę, sako, vasarą tokios bus madingos. Ir taip pasaka be galo, argumentai juk niekad neišsenka, na nebent kreditinė kortelė pradeda reikalauti nebe PIN kodo, o sąskaitos papildymo. Žinoma, šiek tiek šaržuoju, tačiau sutikit, krislelis tiesos tame yra.

Taigi, grįžtate namo nešina pirkiniais, numetate juos kambaryje arba sukabinate ant pakabų dar su etiketėmis. Ir jūsų misija baigta – toliau dėvite anksčiau turėtus drabužius, o šie ką tik įsigyti naujokai dažniausiai taip ir lieka nepritapę spintoje, nes jie neturi porų, iš jų nesukuriate naujų derinių, kitaip sakant, grįžtate prie dilemos “ką apsirengti?”. Drabužiai, kaip ir veido serumas, gulėdami lentynoje, net ir patys gražiausi ir patys naudingiausi, neduos absoliučiai jokios naudos ir, kaskart atvėrus spintos duris, erzins, lyg mojuodami: “aš čia, kainavau daug pinigų, turėtum mane apsivilkti”, o jūsų galvoje sukasi mintis: “rytoj”. Ateina rytojus, na tiek jau to, jį apsivelkate ir likusią dienos dalį greičiausiai kankinatės laukdamos momento, kada vis dėlto grįšite namo ir galėsite jį nusirengti. Nes daiktas, neprilipęs prie jūsų spintos turinio, nelips ir prie jūsų kūno bei kasdienės rutinos. Tiesiog jo geriau iš karto atsikratykite grąžindama į parduotuvę, dovanodama tai, kuriai jis tinka arba tiesiog atiduodama labdarai. Tik nekaupkite, nes tiesiog turėti daiktą nereiškia gerai atrodyti ar turėti, ką apsirengti. Tai du skirtingi dalykai.

Reabilituoti nedėvimos spintos turinį galite rasdama poras tiems daiktams, kuriuos mielai  dėvėtumėte, tačiau neturite prie ko: kelnėms trūksta palaidinės, suknelei – tinkamų apatinių, bateliams – derančių pėdkelnių, o švarkui – palaidinės. Spintoje vienas – ne karys, tad kurdama derinius ir drabužių poras galėtumėte susikurti savotiškas uniformas, kurias esant reikalui galite greitai apsivilkti ir per kelias minutes atrodyti nepriekaištingai. Kaip ta kolegė, kurios stiliaus pasirinkimus mintyse kartais kopijuojate.

Ko apsirengti neturite dar ir dėl to, kad turite per daug daiktų. Taip, turite, bet nedėvite. Paradoksas labai paprastas: kaupiate, negalite atsisakyti, apsikraunate daiktais, tačiau vis dėvite tuos pačius laiko patikrintus drabužius ir jų derinius. Balasto tokioje spintoje – su kaupu, jis trukdo matyti spintos visumą, prisiminti, ką dar joje turite, neretai tai veda prie jau turimų daiktų įsigijimo iš naujo. Juk natūralu, jog pamiršote, kad turite baltą švarką, juo labiau, kad tarp tokio kiekio daiktų jūsų spintoje jo net ir nesimatė. Na, ir vėl tas pats uždaras ratas: perkate, kraunate į spintą, nieko neatsisakote ir vėl ryte dūsaujate prie spintos, galvodamos, ką rengtis, traukiate vieną daiktą po kito, galiausiai nuleidžiate rankas ir apsivelkate tai, ką dėvite dažniausiai: suknelę, su kuria susilaukiate komplimentų arba puikiai maskuojantį pilkų kelnių ir pilkšvo megztuko derinį. O tas noras išbandyti kažką naujo nugęsta ir ilgainiui išblėsta, nes nesusitvarkote su savo spintos turiniu, ką jau kalbėti apie naujų pirkinių įsigijimą ir pažabojimą taip, kad duotų jūsų stiliui naudos. Paprastai tai atneša tik bėdos, tad užuot po shoppingo atrodydama atsinaujinusi ir žavinga, jaučiatės pavargusi ir grįžusi prie savo senų daiktų, kitaip sakant, pralaimėjusi. Ir neturinti, ką apsirengti.

Atvėrusi savo spintos duris turite būti negailestinga: tik atsikračiusi nedėvimų ir netinkamų daiktų laimėsite karmos taškų savo geram stiliui. Jei ten nebus drabužių, kurių buvimas jus slegia, nuo kurių vis dar nenuplėtos etiketės, o jūsų nepastebimos stiliaus transformacijos liūdina, ryte turėsite laiko sveikos košės dubenėliui ar tempimo pratimams.

Kai kabyklos lūžta nuo drabužių ar aksesuarų, tikrai nereiškia, kad turite ką apsirengti. Greičiausiai priešingai – nuolat dėvite tuos pačius derinius, kitaip sakant, kaupiate tos pačios rūšies daiktus arba nedrįstate apsirengti įdomesnių, kad ir naujesnių, jų variantų.

 

Ramybė spintoje ir pirkimas be streso, kuriam nereikia jokio emocinio motyvo (na, nebent to, kad metas atsinaujinti ir konkrečiai žinote, ko jums reikia) – raktas į stilingą spintos turinį. Tai neskausminga procedūra, tačiau tik tada, kai ji pagrįsta ne liguista emocija ir noru išleisti pinigus, o paprastu motyvu: noriu gerai atrodyti ir žinau, kaip tai padaryti. Argumentas “noriu kažko gražaus”, pati suprantate, nelabai svarus ir, juo labiau, neduodantis jokios naudos jūsų garderobui. Tad linkiu atrasti savo spintos ramybę, o sutaupytą laiką skirti mylimiesiems.

Credits: žurnalas „L’Officiel Mada“.