2013 12 16

Pasitenkinimas butelaičiais

Pasitenkinimas butelaičiais

buteliukai_mazas

Buvau užsibrėžusi tikslą nepirkti jokių kosmetikos priemonių tol, kol nebaigsių tų, kurias turiu. Turiu nemažai pradėtų, turiu nemažai ir naujų, dar neišpakuotų. Atsilaikiau neilgai. Todėl dabar naudojama kosmetika yra išrikiuota vonioje ant lentynėlės, greta vyro kosmetikos. Kaskart (tik ne tais rytais, kai labai skubu kur nors), kai pasižiūriu į jos kiekį ir palyginu su „vyriškąja“ puse, pasidaro nepatogu prieš save pačią: nejaugi man TIEK DAUG reikia, kad būčiau graži? O jam teužtenka veido kremo, skutimosi putų, kvepalų ir rutulinio dezodoranto?

Ne, man reikia nedaug, tiesiog nemėgstu rutinos, tad ryte ir vakare naudoju skirtingą kremą. Kai nesusivėlinu ir nelūžtu ant sofos, valausi makiažą losjonu, o kai apsimiegojusi sliūkinu į lovą – specialiomis servėtėlėmis. Kai oda kažkuo nepatenkinta – palepinu kremu jautriai odai ar priemone nuo spuogų. Pilingas ir kaukė – dar pora tūbelių. Tiesa, dar paakių kremas (neapsimetinėkim, kad jo nanudojam; o jei iš ties nenaudojat – pats laikas pradėti!), lūpų balzamas, rankų kremas, pora serumų mėginukų ir visa armija kūno priemonių. Ne tiek jau ir daug, bet lentyną vis tiek užpildo.

Peržiūrėjau savo lentyną. Visko reikia. Tik neišdrįsau tąkart peržiūrėti dar neišpakuotos kosmetikos (kremų, kūno losjonų, aliejų, muilų (daržnai, dovanotų – kodėl žmonės dovanoja muilą?!?), kūno sviestų, stangrinančių priemonių). Džiaugiuosi nors tuo, kad bent jau dekoratyvinės kosmetikos nekaupiu. Ir turiu tik tiek, kiek reikia. Nes nemėgstu dažytis. O kvepiančias kūno priežiūros priemones ir toliau sėkmingai kaupiu. Nežinau kam. Bet man taip ramiau. Ir patenkinu savo poreikį pirkti.

 

Gintarės Lučiūnaitės piešinys