2014 10 06

COSMO: apie knygą, nuotaiką ir tempą

COSMO: apie knygą, nuotaiką ir tempą

Prieš kelias savaites mane kalbimo žurnalas COSMOPOLITAN. Nuoširdžiai atsakiau į klausimus, o jie štai čia:Skiltis JAUNA, ŽAVI, VEIKLI
Žurnalas COSMOPOLITAN, 2014 spalis

Stilistė, įvaizdžio namų „KUKLA Beauty Box“ bendrasavininkė ir netrukus pasirodysiančios knygos apie stilių autorė sako, kad jos gyvenime sėkmės ir permainų nestinga. „Nemėgstu žodžių: man nepavyks. Kodėl turėtų? Jei imuosi sumanymo, sunkiau ar lengviau jį įgyvendinsiu,“ – apie patį naujausią savo projektą – knygą – kalba Agnė.

JZV_small_crop

Ar knyga apie stilių gimė beieškant permainų?

Taip, knyga tarsi permaina, kurios ieškojau. Tai savotiška špargalkė, atsakanti į klausimus, ką įsigyti, ką dėvėti, kad neišleistum daugybės pinigų ir neužverstum namų nereikalingais drabužiais. Apžvelgiu esminius spintos turinio klausimus, patariu moterims ir vyrams, kaip dėlioti proporcijas, audinius, spalvas, kad atrodytum puikiai.

Mados ir stiliaus žinių sėmeisi Italijoje. Kaip ten atsidūrei?

Baigiau lietuvių filologiją, bet neįstojau į žurnalistiką. Norėjau būti dizainere, tačiau esu nekantri (nesu ta, kuri naktimis anka nuo auksinių siuvinėjimo siūlų). Suvokiau, kad galiu dirbti stiliste. Pradėjau nuo mados redaktorės žurnaluose, tačiau užsimaniau permainų. Greitai susiradau studijų vietą, greitai apsisprendžiau ir įstojau į mados marketingo magistrantūrą Tarptautiniame Mados ir Dizaino institute Florencijoje, Italijoje. Tiesa prieš išvykstant astrologė patikino, kad tai bus mano sėkmės metai. Deja, taip nenutiko (juokiasi). Manau, kad tie sėkmės metai atėjo po septynerių metų, t.y. šiemet. Baigusi studijas dirbau komunikacijos biure vyriškos mados namuose. Bet vėl gi reikėjo kažko, galva degė nuo minčių, kaip ir ką keisti. Po trijų metų praleistų Italijoje grįžau į Lietuvą trumpam, bet iki šiol esu čia.

Ramiai gyventi negali?

Ne, negaliu. Puoselėjau idėją atidaryti įvaizdžio namus. Kodėl reikia nagus lakuoti viename salone, plaukus kirpti kitame, o dėl stiliaus pokyčių internete ieškoti stilistės? Juk galima visas paslaugas sujungti po vienu stogu.

Kai pradėjai verslą buvai 25-erių. Ar suvokei, kad rizikuoji?

Tuomet nesuvokiau. Mudu su Kęstu Rimdžiumi, du verslo genijai, ant servetėles kavinėje suskaičiavome, kiek mums tai galėtų atsieiti (juokiasi). Arba esu naivi, arba man sekasi, arba viskas kartu. Turbūt nesuvokiau, ką darau, todėl ir sekėsi – kitaip nepaaiškinsi.

Pabrėži, kad nesi mados auka.

Esu realistė. Gražus daiktas atneša džiaugsmo, gali pakeisti nuotaiką ir situaciją, tačiau nereikia jam vergauti, tyčiotis iš savo amžiaus ir figūros. Reikia priimti save, kokia esi. Į spintą žvelgiu, kaip į erdvę, kuri netrukdytų, o padėtų žmogui gyventi – kad ją atsidarius nepatirtum streso.

Ar kada nors buvai nestilinga?

Paauglystėje mėgaus spalvas: žalios kojinės, purpurinis megztinis, mėlyni džinsai. Kartą viena gudresnė draugė patarė: „Agne, drabužius reikia derinti.“ Na, ir derinau – nuo galvos iki kojų žalia arba geltona. Buvo visko. Lūžis įvyko Italijoje, iki jos mėgau rengtis gražiau saldžiau mergaitiškiau. Dabar negaliu pakęsti spalvotų kojinių, subernėjau, bet tai nereiškia, kad progai pasitaikius nevilkiu vakarinės suknelės ar aukštakulnių.

Tavo spinta dažnai kinta?

Visą gyvenimą buvau kaupikė. Nieko neišmesdavau. Tarkime parsikraustant iš Italijos teko samdyti krovininę mašiną, nes į lagaminus sukaupti daiktai netilpo. Tačiau vyras Kristoforas pareiškė, kad į naujus namus su tiek daiktų nesikraustysiu. Ašarodama mečiau daiktus lauk. Dabar spinta išvalyta. O susikaupusius nereikalingus drabužius atiduodu arba parduodu.

Sakai, kad prieš fotosesijas keliesi be žadintuvo. Kokia kita priežastis tave išverčia iš lovos be laikrodžio?

Kelionės. Visuomet atsikeliu valanda anksčiau nei reikia. Kadangi su vyru dažnai keliaujame, jis žino, kad nenusiraminsiu, kol nepateksiu į lėktuvą.

Ar sūnaus gimimas nesumažino darbo tempo?

Hubertui gruodį sueis dveji. Jis pakeitė mano rutiną. Mane veža nuo to, ką darau, sunku dirbti mažiau, bet dėka sūnaus sudėlioju dieną taip, kad septintą baigiu darbą. O savaitgaliais apskritai nedirbu – šventa.

Visuomet esi geros nuotaikos.

Neįtikėtina, visi taip galvoja (juokiasi). Esu patenkinta gyvenimu, ryte atsikeliu gerai nusiteikusi, nes žinau, kad eisiu į darbą, sutiksiu žmonių. Labai patinka žmonės, galėčiau su jais plepėti visą dieną. Kita vertus, dirbu mylimą darbą. Jei būčiau drabužių lygintoja (nekenčiu lyginimo), kasdien pykčiau.

Labiausia pakvaišęs tavo darbo įvertinimas, kurį girdėjai.

Agnė nudirbs visus pasaulio darbus per dieną – kaip uraganas.

JZV